Porceliano gamybos paslaptis

Neretai porcelianas turi pereiti mažiausiai trisdešimties žmonių rankas, kad galiausiai pasiektų tobulą būseną. Tik nulipdytas ir dar tik būsimas porceliano gaminys yra vadinamas biskvitu. Po kruopštaus patikrinimo dėl įtrūkimų biskvitas yra deginamas maždaug 1000°C (temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo porceliano rūšies: kietasis porcelianas yra deginamas aukštesnėje, o kaulinis - žemesnėje temperatūroje). Pirmas deginimas yra skirtas biskvito „nusausinimui“ ir jo poriškumo panaikinimui. Po 44 valandas trunkančio buvimo krosnyje biskvitas susitraukia maždaug 14%. Jeigu porcelianą planuojama dekoruoti tauriaisiais metalais arba sudėtingais tapybos elementais, porcelianas yra dar kartą deginamas padengus jį glazūra. Tuo tarpu poglazūrinis dekoravimas gali būti atliekamas tik tais oksidų metalais, kurie gali atlaikyti antrąjį gana aukštoje temperatūroje (1200-1400°C) vykstantį ir apie 42 valandas trunkantį deginimą.

Poglazūriniam dekorui yra naudojami keramikai skirti kobalto dažai (mėlynos spalvos). Poglazūrinių piešinių technikos atradėjais yra laikomi Meissen meistrai. Po ilgalaikių eksperimentų jiems pirmiesiems pavyko rasti vienintelius kobalto dažus, kurie atlaikytų pakartotinį porceliano deginimą ir glazūravimą. Deginimo metu glazūra, susiliedama su dangaus mėlio kobalto dažais, sukuria nepaprastai prabangų dekoratyvinį efektą. Glazūrą sudaro tos pačios medžiagos kaip ir porcelianą, tik skirtingų proporcijų. Dauguma autoritetingų porceliano gamintojų turi kobalto dažais puoštų porceliano kolekcijų (Meissen Onion Pattern), Noritake (Sonnet in Blue). Atlikus antrąjį deginimą (dar vadinamą skaidrinimu) ir padidėjus porceliano tankiui, medžiaga įgauna jai būdingą baltumą, blizgesį ir permatomumą. Tuomet ateina laikas vienam sudėtingiausių porceliano gamybos etapų - dekoravimui ant glazūros. Dekorą ant glazūros galima atpažinti iš spalvų ir detalių gausos bei raštų sudėtingumo. Ypač yra vertinami aukso ar platinos dekorai, kurie reikalauja ypatingų apdirbimo technikų. Po antglazūrinio porceliano dekoravimo dažais ar tauriaisiais metalais yra atliekamas galutinis deginimas. Proceso metu spalvos tarsi ištirpsta porceliano glazūroje, nepalikdamos jokių nelygumų ir suteikdamos jo paviršiui nepaprasto žerėjimo. Tuo tarpu taurieji metalai, ypač 24 karatų auksas, po skrupulingo daugiasluoksnio dengimo laikinai praranda savo blizgesį ir tampa matiniu. Tačiau po šlifavimo specialiais įrankiais auksiniai dekorai ir vėl suspindi išskirtine prabanga.