Krištolas

Krištolo istorija

Krištolo pavadinimas yra kildinamas iš heleniškojo žodžio „krustallos“. Šis žodis buvo pasirinktas jo skaidrumui, švarumui ir permatomumui apibūdinti. Atrastą kalnų krištolą žmonės laikė magišku bei naudojo juvelyrinais, dekoratyviniais bei medicininiais tikslais.
XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII pradžioje po galybės eksperimentų dienos šviesoje visu gražumu suspindo į kalnų krištolą panaši medžiaga. Šis nuopelnas yra priskiriamas čekiško krištolo tėvui Michaelui Mulleriui. Panaudojus oksido metalų junginius, 1683 metais jam pavyko išgauti itin plastišką bei lengvai formuojamą stiklo masę. Nuo to laiko visoje šalyje išsibarsčiusios stiklo gamyklėlės vos spėjo gaminti ypač paklausiu visoje Europoje tapusį krištolą.

Moser

Viena žymiausių Čekijos krištolo gamyklų „Moser“ garsėja ne vien išskirtinio grožio ir aukščiausios kokybės gaminiais, bet ir įdomiomis, kelis šimtmečius siekiančiomis, krištolo gamybos tradicijomis. Pavyzdžiui, kiekvienas krištolo gamykloje „Moser“ dirbantis meistras turi po keturis pagalbininkus. Juk krištolo gamyba – daug darbo reikalaujantis procesas, kuris vyksta sklandžiai tik dirbant keliems meistrams vienu metu.

Meistrai juokaudami vadina pirminį „karštąjį“ krištolo formavimo procesą – pragaru, o jo graviravimą ir dekoravimą – rojumi. Ryte, tik įsibėgėjus darbams ir nevisiškai įkaitus krosnims, yra formuojamos storasienės vazos, o po pietų imamasi itin daug kruopštumo reikalaujančių taurių ir stiklinių, nes būtent tuo metu, stiklo masė dėl aukštos temperatūros yra itin lengvai formuojama.

Baccarat

BACCARAT buvo įkurta 1764 metais su karaliaus Liudviko XV leidimu. 1823 metais kompanija laimėjo pirmąjį aukso medalį Nacionalinėje parodoje. Tais pačiais metais tuometinis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII užsakė BACCARAT sukurti krištolo indų ir taurių kolekcijas Tuileries rūmams. Vėliau BACCARAT krištolo indai ir taurės žavėjo įvairių pasaulio šalių monarchus ir prezidentus.
1839 metais kompanija apdovanota Nacionalinės parodos aukso medaliu už inovatyvius spalvoto krištolo išradimus, o 1847 metais spalvų paletę papildė unikali raudono krištolo spalva, vėliau tapusi šios kompanijos skiriamuoju bruožu.

Saint-Louis

Saint-Louis krištolas visame pasaulyje yra laikomas tikros prancūziškos elegancijos ir stiliaus pavyzdžiu.
Viena seniausių kontinentinės Europos krištolo gamyklų Saint-Louis buvo įkurta Lotaringijoje. Būtent čia, susibūrus amatininkams, XVI amžiaus pabaigoje duris atvėrė pirmoji Prancūzijoje stiklo gamykla. Gana greitai paprasta amatininkų gyvenvietė peraugo į stiklo gamybos centru laikomą miestelį Saint-Louis Le Bouscat. 1767 metais Prancūzijos karalius Liudvikas XV paskelbė šią gamyklą valstybine ir suteikė jai prestižinį Karališkų Saint-Louis stiklo dirbinių (Verrerie Royale de Saint-Louis) pavadinimą. Neilgai trukus, vienam iš gabiausių manufaktūros meistrų François de Beaufortui, pavyko sukurti tikrojo krištolo gamybos formulę. Taigi ir pati gamykla ėmė gaminti stiklo dirbinius, kurie 1782 metais dėl savo išskirtinumo buvo pripažinti geriausiais Europoje.

Lalique

Garsus stiklo meistras René Lalique savo vardo kompaniją įkūrė dar 1888 metais Prancūzijoje. Jis pradėjo nuo papuošalų gamybos ir padarė perversmą to laikotarpio juvelyriniais, dirbinių stiliuje, buvo vadinamas šiuolaikinių papuošalų išradėju. Visgi per pirmuosius kelis dešimtmečius Lalique kompanija geriausiai žinoma tapo dėl meniškų stiklo šedevrų.
Vadovaujant Marcui Lalique, René Lalique sūnui, manufaktūra pradėjo krištolo erą ir daug dėmesio skyrė modernizacijai. Šiandien šio prekės ženklo vizija yra pratęsti savo pradininko požiūrį, genialumą ir kurti unikalų meno pasaulį.

Gamintojų kolekcijos