Moser

Viena seniausių bei autoritetingiausių Europos krištolo gamintojų kompanijų „Moser“ buvo įkurta 1857 metais Čekijos mieste Karlovy Vary (tuo metu – Karlsbadas). Šis regionas ištikimiems krištolo gerbėjams yra žinomas kaip Bohemija. Gamtos išteklių turtingas kraštas jau nuo XIII amžiaus stebino pasaulį nuostabiais stiklo kūriniais ir nagingais meistrais. „Moser“ kompanijos įkūrėjas, gabus graveris bei verslininkas Ludwigas Moseris, dėl savo begalinio talento sugebėjo kuklias dirbtuves paversti didžiule imperija, kurios gaminiais nepaliauja žavėtis iškiliausi bei įtakingiausi pasaulio veikėjai.

Dėl savo meninės vertės, aukščiausios kokybės, išskirtinių plataus spektro dekoravimo bei graviravimo technikų, „Moser“ produkcija jau nuo XIX amžiaus pabaigos skynė laurus pasaulinėse parodose. 1873 metais Vienoje pelnytas aukso apdovanojimas tapo tramplinu į didesnį pripažinimą – Moser buvo pasirinktas garbingu Vienos imperatoriškųjų rūmų krištolo tiekėju. Būdamas Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Franzo Josefo numylėtiniu, „Moser“ visos imperijos mastu buvo pripažintas prestižiškiausiu krištolo gamintoju.

Tačiau kompanijos įkūrėjas neužmigo ant laurų ir toliau vadovavosi savo šūkiu siekti tobulybės. 1893 metais jis modernizavo gamyklą bei įrengė atskirus stiklo pūtimo cechus. O jau po kelerių metų Paryžiaus „Amžiaus parodoje“ pelnytas sidabro apdovanojimas žymėjo kompanijos įtraukimą į žymiausių aukščiausios klasės krištolo gamintojų gretas. Nuo šiol nepaprasto meistriškumo rankų darbo kūriniai puošė imperatorių ir karalių rūmus visame pasaulyje bei tapo svarbiausių jų gyvenimo akimirkų liudininkais. Anglijos karalius Edwardas VII asmeniškai pasirūpino, kad per visas rūmuose rengiamas iškilmes stalus puoštų tik šis krištolas. Vėliau „karališkas“ išskirtinio grožio krištolo gerbėjų gretas papildė Ispanijos karaliai: Alfonso XIII ir Juanas Carlosas I, Anglijos karalienė Elisabeth II, Norvegijos karalius Haakonas VII, taipogi Persijos, Maroko, Jordanijos, Egipto, Irano, Turkijos valdovai, popiežius Pius XI ir daugelis kitų.

Šiandien kompanija „Moser“ yra vadinama „krištolo karaliumi“ arba „karaliumi tarp krištolo“ .

„Moser“ nuolat dalyvauja prestižiškiausiose pasaulio parodose, tokiose kaip Maison et Objet Paryžiuje ar Ambiente Frankfurte.

Keletą šimtmečių saugoma „Moser“ krištolo sudėtis remiasi tradiciniu „Bohemijos krištolo“ receptu. Bešvinis, natrio-kalio metalo oksidų turintis krištolas reikalauja ypatingų apdirbimo technologijų, kurias tobulai yra  įvaldę iš kartos į kartą savo patirtį perduodantys kompanijos meistrai. Ypatingo patvarumo, akinančio blizgesio, žaižaruojančių spalvų „Moser“ krištolas atskleis nepaprastą gėrimų skonį bei taps nepakartojama interjero puošmena. Kompanijos gerbėjai teigia, jog jie be galo žavisi „Moser“ gaminių savybe derėti prie bet kurio interjero.

2011 metais kompanija „Moser“ tapo prestižinės prabangos prekių gamintojus jungiančios organizacijos The French Comité Colbert (CC) nare. Šiam garbingam komitetui, siekinačiam išsaugoti kultūrinį pasaulio paveldą, priklauso tokie žymūs prekės ženklai kaip Luvro muziejus, La Sorbonne, Cartier, Louis Vuitton, Chanel, Martell, Ritz viešbutis. „Moser“ tapo vieninteliu ne prancūzišku krištolo gamintoju, papildžiusiu komiteto gretas ir atitikusęs itin aukštus nariams keliamus reikalavimus.

Ši kompanija yra itin mėgstama ir dėl brangakmenių splavas atkartojančių spalvoto krištolo gaminių. „Moser“ meno direktoriaus Lukašo Jabureko kurtos šiuolaikinio dizaino spalvoto krištolo vazos pelnė Čekijos Grand dizaino 2012 apdovanojimą.

Aukščiausia kokybė, nepavaldumas laikui, kerintis grožis nutiesė „Moser“ kelią į galingiausių bei įtakingiausių pasaulio žmonių širdis ir pavertė neatsiejama įsimintiniausių jų gyvenimo akimirkų dalimi.

Įdomūs faktai. Žymiausia Čekijos krištolo gamykla „Moser“ garsėja ne vien išskirtinio grožio ir aukščiausios kokybės gaminiais bei įdomiomis kelis šimtmečius siekiančiomis krištolo gamybos tradicijomis. Pavyzdžiui, kiekvienas Moser krištolo gamykloje dirbantis meistras turi po keturis pagalbininkus. Juk krištolo gamyba – darbui imlus procesas, kuris vyksta sklandžiai tik dirbant keliems meistrams vienu metu. Taipogi įdomu ir tai, jog karštyje sunkiai dirbantiems krištolo pūtėjams vieninteliems gamykloje leidžiama išgerti iki keturių butelių alaus per dieną. Ši tradicija yra išlikusi nuo pat gamyklos įkūrimo pradžios. Galiausiai meistrai juokaudami vadina pirminį „karštąjį“ krištolo formavimo procesą – pragaru, o jo „šaltąjį“ graviravimą ir dekoravimą – rojumi. Ryte, tik įsibėgėjus darbams ir nevisiškai įkaitus krosnims, yra formuojamos storasienės vazos, o jau po pietų yra imamasi itin daug kruopštumo reikalaujančių taurių ir stiklinių, nes būtent tuo metu stiklo masė dėl aukštos temperatūros yra itin lengvai deformuojama.